Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Jim Caroll "Krepšininko dienoraščiai", arba O prie ko čia krepšinis?..

Jim'o Caroll'o "Krepšininko dienoraščių" anotaciją skaityti įdomiau nei pačią knygą. Tai dar vienas underground'o literatūros pavyzdys - šalia W. S. Burroughs'o, R. Brautigan'o ir t.t. Faktas, kad tokia knyga buvo išleista, yra svarbesnis už pačią knygą.

Jim'as Caroll'is 1978 metais išleido savo paties - Niujorko paauglio - 7 dešimtmetyje rašytus dienoraščius.

Trylikametis paauglys rūko, geria, vemia, krušasi... Skaitydama galvojau: o prie ko čia tas krepšinis?..
- Oho, turit žolytės! Nerūkiau nuo pat armijos. Ir už kiek stumdot? 
Jo žodžiai išsyk nusodina šituos rėksnius į vietą. Jie paklausia bičo, ar armijoj jis buvo labai priklausomas nuo žolės. 
- Priklausomas?! - nusižvengia bičas. - Kaip, po velnių, priklausomas nuo žolės? 
Ištiesiau bičui suktinukę... už dyką, savaime suprantama. Jis padėkojo ir čia pat prisidegė. Įtraukėm su juo po porą dūmų ir mus užvežė. "Oho, tėvai, smagi žolytė, apsišikt galima, tik pažiūrėk į to pydero, kuris čia atsivelka, nosį." Žvilgtelėjau į tipą, apie kurį jis kalbėjo, ir užsikaifavau kartu su naujuoju draugužiu "narkomanu". Kiti šmikiai nieko juokinga čia nematė, bet mus vežė ir pasaulis aplink tiesiog tryško linksmumu. 
Knyga parašyta paaugliškos kalbos maniera: su žargonu, keiksmažodžiais, svetimybėmis ir t.t. Nuo tokios kalbos pavargsti jau po dvidešimto puslapio.

Normalaus siužeto nėra, viskas tas pats per tą patį: narkotikai, išgėrinėjimai, krušliava, muštynės, bėgimas nuo policininkų. Ir vėl viskas nuo pradžių... Nusprendusi, kad knyga manęs niekur neveda, nusprendžiau nebeskaityti.

Yra ir filmas:


Vargu ar žiūrėsiu.

Mano įvertinimas: 1/5 

Leidykla: "Kitos knygos"
Leidimo metai: 2010
Originalo metai: 1978
Puslapių: 248
Knyga: iš skaityklės
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...